:-O

Kaip suprantu tikras jausmas išreikštas eilėmis yra nemadinga. O gaila, juk tai patys nuoširdžiausi jausmai ir mintys, kuriomis norime patys ''naudotis'' ir padovanoti kitiems. Gal ne viską galime aprengti puošniu poezijos rūbu, bet tai tikra - nepameluota ir nepagražinta. O paeities negali nei pagražint, nei sumenkint. Tuo labiau, kad rašote ką pats išgyvenote ir norite kad liktų ateities kartoms.
Rašykit, o skaitančių visada atsiras. Juk nebutinai parašyti komentare, kad perskaitei :)

taip trūksta patriotų šiandien

nuoširdžios, geros ir tvirtos eilės.

Nepalūžkit. Kiekvienas Jūsų iš širdies pasakytas žodis reikalingas. Net ir jaunimui.

Geriau skaityti Jūsų eiles, einančias senais takais, bet ne šiuolaikines, priklijuotom nereliom, neegzistuojančiom, išspaustom metaforom. Paskaitai ir nesupranti teksto. Atrodo, kad nėra jausmų, spalvų, o tik prikimšta kuo įmantresnių išsireiškimų.Gerbiu, kad taip mylit savo kraštą ir jos gamtą bei žmones

Kūrybinės, patriotinės ugnelės Jums, tvirtasis Skroble!
Komentavusiam Jūsų eiles išsakysiu tokią mintį...
Jaunimas visada maištaus prieš tėvų kartą. Jiems atrodo viskas kitaip, kaip kad visiems jaunystėje. Bet laikas bėga... jie patys bus kritikuojami jaunesnių...

Pone Piligrime, na niekinti visados lengva, bet imkite ir parašykite. Tik, atrodo, net ir taip neišeina. O aš varčiau albumą ir man tokios mintys kilo. Džiaugiuosi jomis. Jeigu "Žaliai žolei" netinka, nemodernu, galite mane išbraukti iš jos, nepergyvensiu, bet skroblo nenulenksite. Nes tai, ką rašau yra tikra, yra mano ir vien dėl to turi ateitį.

Tekste einama senai pramintais takais. Per minutę tokių tekstų būtų galima rasti bent pusšimtį. Kuo jie viens nuo kito skirtųsi? Tikriausiai niekuo. Per daug manipuliuojama "Tėvynės" tematika. Daug kartų esu kartojęs, bet tiek patriotinė, tiek religinė, tiek meilės tematika iš autorių reikalauja ypač didelių pastangų. Daug lengviau yra rašyti apie mirtį, visko nykimą ir griuvimą.
Jei jau bandoma eiti šiuo keliu, nereikėtų kartoti to kas jau buvo, o derėtų ieškoti savo individualaus požiūrio, įžvalgų. Dabar netgi visi epitetai, tėvynės apibūdinimai šimtus kartų tokiam kontekste girdėti ir net nemėginta įnešti kažkokio savitumo (net ir su tais žodžiais galima daug ką nuveikti). Vienintelis šio teksto pliusas - tai kas parašyta viršuje skliausteliuose (įdomi informacija), o visa kita (atleiskite, kad nepatriotiškai žeidžiu jausmus) tėra sumaltų miltų malimas.
Geriau jau užėjus norui rašyti tokius tekstus sudainuoti:

Lietuva, Tėvyne mūsų,
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.

Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.

Tegul saulė Lietuvoj
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.

Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!

Savo puslapėlyje įkėliau ir "Lietuvos albumo" titulinio lapo kopiją.