Balti medžiai ir takas palaukėj,
Sodas kužda. Naktinė daina.
Aš šįvakar mėnulio vis laukiu,
O jisai nesirodo, vis ne.
Spragsi malkos, ugnelė žėruoja,
Krebžda pelės kamputy tamsiam.
Jau seniai negirdėjau – brangioji...
Užsisklendusi kaily savam
Nejaučiu, kada nuslenka laikas,
Kada žvaigždės vėl ima žibėt.
Vis skaitau ir skaitau tavo laišką,
Kol saulėtekis ima virpėt...
spika
2012-01-27 10:47:33
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2012-02-02 17:23:59
kaip keista ir gražu...
bet negirdėjau kad kas nors būtų lauke...
bet kai kambaryje yrs pelytė, ir spragsi malkos tikrai jauku. :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2012-01-28 19:26:26
(Užsisklendus pasauly savam)
Kol saulėtekis ima virpėt... - gražu :)
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2012-01-27 22:54:47
Taip ir regiu tą ištemtą ilgesį....gyvas.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2012-01-27 21:47:29
patinka man tie naktinėjimai,lauksiu daugiau
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2012-01-27 17:39:34
gražus , ilgesingas naktinėjimas...per pilnatį tas savas kailis vilku kaukia
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2012-01-27 11:32:59
Man vietoj kailio norisi kito žodžio.