Renata Lingė (Kuršytė) – poezijos vaikams kūrėja – debiutantė, vien per pastaruosius metus sukūrusi visą pluoštą eilėraščių mūsų mažiesiems. Eilėraščių kūrimas – ne vienintelis meniškos prigimties moters pomėgis. Šventojoje gimusi ir augusi, vėliau Mažeikiuose pedagoginį darbą dirbusi Renata į Rietavą gyventi atvyko 2008 metais, ištekėjusi už rietaviškio Virginijaus Lingės.
   Eiliuoti Renata pabandė trečioje klasėje. Atsiliepusi į mokytojos raginimą sukurti eiles artėjančiai Naujametės eglutės šventei, mergaitė nežinojo, kad jos pirmieji posmai sulauks puikaus įvertinimo – eilėraštį „Žiema“ Palangos Vlado Jurgučio vidurinės mokyklos pradinukai deklamavo dar ne vienam į mokyklą užsukusiam Kalėdų Seneliui. Ir dabar, praėjus keliems dešimtmečiams, autorei pirmasis eilėraštis atrodo tobulas.
   Pamėgusi jausmus išsakyti eilėmis, ji sukūrė nemažai posmų, apdainuojančių tėviškės gamtą, meilę jai ir Kūrėjui. Poetei, Kretingos šv. Antano religijų studijų institute baigusiai teologijos bakalauro studijas, nesvetima ir tikėjimo tema. Itin produktyvų kūrybinį laikotarpį per šiuos metus išgyvenanti poetė kasdien parašo ką nors naujo ir vaikams: „Pabundu iš ryto ir nerimstu, kol savo jausmų neišsakau eilėmis. Tik tai padariusi, galiu imtis kitų darbų. Ruduo – mėgstamiausias metų laikas: žavi spalvos, vėjai, lietūs. Įkvėpimas ateina su bet kokia nauja patirtimi – pažiūrėjus gerą filmą, pasiklausius geros muzikos ar pamačius ką nors malonaus.“ Tikriausiai taip ir buvo parašytas eilėraštis „Ačiū jam“:

Rudenėliui reik dėkoti
Lapai džiugina spalvoti.
Kad kaštonai it ežiai
Pūpso po medžiu gražiai.

Už šermukšnio gryną spalvą
Šiandien jam nulenksiu galvą.
Grybų tiltais, spanguolynu
Nuolatos mus apdalina

Skalsumu, kaskart atėjęs
Rusvaplaukis tas kūrėjas.
Ką jam dovanot galiu?
Gal gelsvųjų spindulių

Saulės, tekančios šį rytą?
Ne, – gerumą parašytą
Ant rausviausio lapo klevo.
Ačiū jam, kad atkeliavo.

    Kūrėja prisipažįsta nemėgstanti baltųjų eilių. Jos mėgstamiausi poetai – P. Širvys, E. Matuzevičius, A. Baltakis ir kiti. Gyvenime R. Lingei svarbiausia – tyra sąžinė, nuoširdus santykis su žmogumi, atviras, nuoširdus bendravimas.
     Poetės eilėraščiai vaikams – lyg gaivus alamantis šaltinis, veržlus ir gyvybingas. Jos eilėraščiams būdingas vidinis taurumas ir subtilus paprastumas. Ji įsitikinusi, kad mažiesiems skirti kūriniai turi būti šviesūs ir nuotaikingi, todėl laikosi nuostatos: kurti tik gerai, pozityviai nusiteikus.


      Iš tokios nuostatos tikriausiai ir gimė jos eilėraštis „Kviečiu“:

Puodely molio  vasara dūzgena.
Lašeliais mėtų šypsosi diena.
Pro sodą tuščią, žilagalvį, seną -
Prabėgs žiemužė veikiai dar viena.

Tai kas, kad nesnieguota, ir be speigo.
Su srovele lietaus lange melsvam.
Iš didžio noro, paprašytum jeigu, -
Pabertų snaigių gal kieme tavam?

Girdi? Už durų laikas nekantruolis
Laibom kojelėm straksi ties sleksčiu.
Prisėsk! Įkaitusiam puodely molio
Dūzgena vasara. Skanaut kviečiu!

   Šviesūs poetiniai R.Lingės gamtos vaizdai žadina vaiko  meilę ir norą pažinti jį supančią aplinką. Ji nori, kad vaikų pasaulis būtų tyras, artimas, o suaugusieji privalo apginti tą šviesią vaikystę. Toks jos eilėraštis „Sukasi snaigulė“:

Sukasi snaigulė kiemo vidury.
Kas tavam delnely? Vietos jai turi?

Švelniai prisilietus, pakutens šalčiu.
Na tai kas! Vis viena nuoširdžiai kviečiu!

Lai delnuos prigludus juokiasi žiema.
Nenušals pirštukai, bėgu tekina.

Padalysiu gėrį mums visiems ir - tau.
Spinduliuose žėrint žiežirboms, matau -

Sukasi snaigulė baltu drugeliu.
Mažame delnely ją priglaust galiu.

    Poetė subtiliai perteikia vaikų norus, troškimus, kad visi gražiai sugyventų, kad jų aplinkoje būtų saugu ir jauku. Mažųjų gyvenimą ji apgaubia išmintim ir jautrumu, poetizuoja gyvenimą, kuris vaikams teikia džiaugsmą. Kartu R.Lingės poezijai būdingas konkretumas, daiktiškas, ryškus pojūtinis aplinkos suvokimas, pakili nuotaika, grakšti, skambi eilių forma. Subtiliai derinama auklėjamoji didaktinė eilėraščių prasmė su šiuolaikinės poezijos menine raiška.  Nuotaikingas jos eilėraštis „Sloga”

Kalendorių sesė sklaido.
Gaudo dienos lape veidą –
Tūno nuo visų paslėpus.
Aš einu geriau prie liepos.

Paklausysiu, ką ji murma...
Bara  darganą pikčiurną.
Susargdinti kaip galėjo
Medžių ištisą alėją!

Klevo nosinaitės margos
Neišdžiūsta... Tikras vargas!
Kevaluos kaštonai tyli.
Guodžia vėjas – lylia, lylia.

Debesis mirkt pilką akį:
– Nesibark, – tikriausiai sakė
Liepai, – Gydyk savo slogą!
Dargana – juk nieko blogo!

Tekinom namo parskuodžiu.
Sesė  man ir vėl nei žodžio!
Gal užsikrėtė, ar ką
Darganos nešta sloga?

     Renata Kuršytė - Lingė tęsia lyrinės vaikų poezijos tradiciją, kurioje vyrauja dainingi, emocingi eilėraščiai. Poetės eilėraščiams būdingos šiltos tėviškės spalvos, artimas vaiko ryšys su gamta, gausūs ir taiklūs įvaizdžiai, melodinga ketureilių forma, savo melodika įtaigiai perteikianti vaiko jausmus.  Reto grožio jos sukurta „Rudens pasakaitė“:

Dega klevai žvaigždes
Vakarą, melsvą ir šiltą,
Kol surikiuos raides
Per siaurutėlį tiltą.

Eidamos takeliu,
Ties durimis apsistoja.
Oi, kaip gerai, laiku
Pasaką dovanoja

Margą. Pintinėj – daug
Lapų puokštelių, kaštonų...
Tik paklausyk, palauk, –
Jei nesuprastum tonų.

Tau rudenėlis leis
Rankom paliest, akelėm.
Einant tau greit keliais,
Putinas galvą kelia.

Dega klevai žvaigždes
Vakarą, melsvą ir šiltą.
Tik surikiuok raides,
Skubančias vėjo tiltu...


     Naujausiuose poetės posmuose vaikams vyrauja emocinis pakilumas ir jautrumas, – tai, kas svarbiausia vaiko ugdymui. Ji vaizduoja pasaulį, kuriame yra vietos ir vaiko fantazijai, ir aplinkos pažinimui. Renata veda vaikus į stebuklingą grožio karalystę, į kurią vaikas žvelgia naiviai nustebęs, džiaugdamasis gamtos pokyčiais, reaguoja visais pojūčiais. Jos lyrikoje gamta tampa stebuklu, pasaka, kurioje saulės nušviestas dainuoja upelis, o  vaikas džiaugiasi miško dovanomis, rudens ar žiemos grožiu. Jungdama grožį su gėriu, poetė pabrėžia mažojo žmogučio dorovines galimybes. Eilėraštis „Gera ir jauku“ primena gražiausiu vaikų poezijos klasiko Vytės Nemunėlio (B.Brazdžionio) eiles:

Užsnūdo vakaras, uždegęs žvaigždeles.
Nurimo vėjas. Vėsta užu lango.
Taip suskaičiavus jas visas, dailias...
Kažin, kur sapnas braido, nesilanko?

Rudnosis gardžiai snaudžia - nepabus.
Knyga lentynoj ilsis ligi ryto.
Tik  laumės šlavinėjasi lapus...
Gausybė jų visur, visur prikrito.

Kiek tolėliau – trobelės žiburys
Linksmai mirksena ir užmigt neduoda.
Rods, ims tuojau, duris atidarys
Nerangiai griūdama, triukšminga šluota.

Tai  katinas užkliuvo, ir tegu!
Mat eis su pelyte vėl šokti tango.
Lovelėj gera, miela ir jauku,
Žvaigždužėms mirkčiojant pernakt už lango.

    R.Lingės poezijoje gausu įvaizdžių, kurių vieni tikroviški, o kiti romantiški, supasakinti gyvenimo ir gamtos vaizdai, kupini paslaptingumo. Kartais jie pavirsta simboliais – poetės minčių ir nuotaikų ženklais, kuriais perteikiamas giliai paslėptas minčių ir jausmų bangavimas. Jos eilėraščių vaikams stiprus lyrinis įspūdis teikia lengvumo ir muzikalumo.    Naujausioji vaikų poezija kelia daug klausimų, kurių didesnė dalis – amžinos auklėjimo temos. Poetės dažno eilėraščio turinys įgijo naujų vaikų gyvenimo vaizdavimo spalvų, emocinio jautrumo, sugebėjimo.meniškai perteikti tai, kas aktualiausia jaunosios kartos ugdymui. Renata Kuršytė – Lingė – iš tų poečių, kurios vaikams kuria naujus eilėraščio modelius. Jos vaikų poezijoje idėjos egzistuoja ne šalia vaiko ir vaikui, o kyla tarsi iš jo paties sugebėjimo mąstyti, jausti, fantazuoti. Tad dažname jos vaikams skirtame eilėraštyje kalbama vaiko lūpomis, į aplinką žiūrima betarpiškai. Kuriamas vaiko vaizduotės pasaulis ypač ryškus eilėraščiuose „Pamokėlė“, „Rudenio kraitelė“, „Linksmieji pagalbininkai“ ir kt. Rinkinyje pastebimi trys svarbiausi motyvai: paties vaiko gyvenimo aktualijos (augimo, aplinkos pažinimo ir kt.), pasakų pasaulio(„Išpuikusi vištelė“, „Berniukas murziukas“, „Adatėlė“ir kitos pasakėlės), bei vaiko bendravimo su artimaisiais – tėvais, draugais. Poetė kuriamą estetinį įspūdį sulydo su svarbiomis dorovės kategorijomis: vaiko meile, dėkingumu artimiesiems, aplinkai,  jautrumu kitiems. Jos eilėraščiai moko vaiką mąstyti pasitelkiant protą, jausmus, klausą, regėjimą, lytėjimą – viską, kuo vaikas suvokia pasaulį. Žavi poetės netikėtos ir gražios personifikacijos, lyrizmas ir švelnus humoras, posmelių muzikalumas ir skambumas. Eilėraščiai nuotaikingi, kupini gamtos grožio, išmonės žaismo. Ji vaikų poeziją suvokia ne vien kaip džiaugsmingą vaikystės išraišką, bet ir kaip savitą auklėjimo, aplinkos pažinimo bei vaizduotės ugdymo priemonę. Tad norėtųsi palinkėti  gerbiamai poetei Renatai Kuršytei – Lingei jaunatviško šviesaus optimizmo, saulėto kūrybos džiaugsmo ir jos gerbėjų – vaikų – neblėstančios meilės.
     Žmogaus sielos kūrybingumas yra didžioji atrama tam, kas pats eina kūrybos keliu. Menas nenustoja būti ir todėl, kad yra per amžius buvęs, įgijęs galią prasitęsti ir kitais būdais, formomis, pavidalais. Stipresnės savasties kūrėjai – tokia laikyčiau poetę Renatą Lingę - patiria norą grįžti prie pradžių, prie pirminių versmių; todėl vis iš naujo jos kūryboje atrandame ir vaikų poeziją.  Apskritai, naujausioji vaikų poezija kelia daug klausimų, kurių didesnė dalis – amžinos auklėjimo temos, tad poetės dažno eilėraščio turinys įgijo naujų vaikų gyvenimo vaizdavimo spalvų, emocinio jautrumo, sugebėjimo.meniškai perteikti tai, kas aktualiausia jaunosios kartos ugdymui.
     Renata Kuršytė – Lingė – iš tų poečių, kurios vaikams kuria naujus eilėraščio modelius. Jos vaikų poezijoje idėjos egzistuoja ne šalia vaiko ir vaikui, o kyla tarsi iš jo paties sugebėjimo mąstyti, jausti, fantazuoti. Tad dažname jos vaikams skirtame eilėraštyje kalbama vaiko lūpomis, į aplinką žiūrima betarpiškai. Kuriamas vaiko vaizduotės pasaulis ypač ryškus eilėraščiuose „Pamokėlė“, „Rudenio kraitelė“, „Linksmieji pagalbininkai“ ir kt. Rinkinyje pastebimi trys svarbiausi motyvai: paties vaiko gyvenimo aktualijos (augimo, aplinkos pažinimo ir kt.), pasakų pasaulio(„Išpuikusi vištelė“, „Berniukas murziukas“, „Adatėlė“ ir kitos pasakėlės), bei vaiko bendravimo su artimaisiais – tėvais, draugais.
      Poetė kuriamą estetinį įspūdį sulydo su svarbiomis dorovės kategorijomis: vaiko meile, dėkingumu artimiesiems, aplinkai,  jautrumu kitiems. Jos eilėraščiai moko vaiką mąstyti pasitelkiant protą, jausmus, klausą, regėjimą, lytėjimą – viską, kuo vaikas suvokia pasaulį. Žavi poetės netikėtos ir gražios personifikacijos, lyrizmas ir švelnus humoras, posmelių muzikalumas ir skambumas. Eilėraščiai nuotaikingi, kupini gamtos grožio, išmonės žaismo. Ji vaikų poeziją suvokia ne vien kaip džiaugsmingą vaikystės išraišką, bet ir kaip savitą auklėjimo, aplinkos pažinimo bei vaizduotės ugdymo priemonę.
   Didžiausia Renatos Kuršytės - Lingės svajonė – išleisti knygelę vaikams. Poetės darbų kraitelėje mažiesiems skaitytojams skirtos pasakos „Išpuikusi vištelė“, „Berniukas murziukas“, „Adatėlė“, „Nuotykiai miške“, eilėraščių ciklai „Žiemos vakarais“, „Spalvų paletė“, „Pamokėlė“, „Rudenio kraitelė“, „Linksmieji pagalbininkai“. Visi šie kūriniai laukia progos būti išspausdinti. Kol galimybių išleisti knygelės neturi, R. Lingė džiaugiasi kiekvienu kvietimu susitikti su mažaisiais ir pristatyti jiems savo kūrybą. Tad norėtųsi palinkėti  gerbiamai poetei Renatai Kuršytei – Lingei visų jos svajonių išsipildymo, jaunatviško šviesaus optimizmo, saulėto kūrybos džiaugsmo ir jos gerbėjų – vaikų – neblėstančios meilės.

Literatūros mokslų magistras Rimantas Klibavičius
Kaunas, 2012-01-25