Raudonas vynas pulsuojantis mano venose,
apleidžia mane, įkaltintą kūno sienose.
Dangūs gilūs, tamsiai mėlyni...
Vėlu, bet ačiū, kad neišeini.

Ką be tavęs dar jausčiau
aklinoje,sunkioje tamsoje?
Prie ko nakčiai prisiglausčiau?
Viskas liko anapus, praeityje.

Pasiimtum su savimi sparnus,
Kuriais apkabinai per sapnus
atėjęs toks tylus..

Nors niekada nebeprabilsiu-
Tu- lemtis aš tave visad priimsiu,
Tu- istorija aš tave visad atsiminsiu.