...

Po nudžiūvusia medžio šaka
Nepaslėpsi akių nuo lietaus,
Jeigu sieloj kraujuoja žaizda –
Gal netyčia, bet vis tik užgaus.
Pastalėj užversta knyga
Dulkėmis jau apaugo,
O už lango balta žiema
Vasaros žalią pievą saugo.
Nematyt vieversių aukštai –
Jų giesmė danguje sušalo,
O širdin trapi, nelauktai,
Tyliai beldžiasi meilė. Galima?
------------------------------------
Aš priimsiu likimo dovaną,
Nors ir visko neteksiu per ją...
vikaras

2012-01-24 00:17:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2012-01-24 21:41:38

jautrus

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-01-24 17:44:23

Pamestas ritmas 2-3 stulpeliuose, nevienodas skiemenų skaičius. Senesniame savo eilėraštyje aš rašiau: Po nusvirusia medžio šaka...

Vartotojas (-a): nenumeruojant

Sukurta: 2012-01-24 10:54:10

ar tikrai visad verta dėl meilės atsisakyti visko? Man atrodo kitaip :) Jei ji jau reikalauja tiek daug, tai gal tai net nėra meilė, nes tai savanaudiška, o meilė niekad taip nesielgia. Bet viskas priklauso nuo mūsų ir aplinkybių :)

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2012-01-24 10:02:05

Taip- Poezija be meilės ne poezija,
meilė be poezijos-ne meilė...