Gniūžtės
Netiki pelės,
Kad pavasario laukiu —
Podėlis tuščias.
---
Malkų šiluma
Prasideda jas ruošiant,
Prakaitas varva.
---
Lesinu paukščius.
Ko kaimynas šaiposi?
Riebus katinas.
---
Ledo veidrodis
Gedulingai užklotas.
Pūgų sezonas.
---
Tik šakos juda,
Lapų burės nuleistos.
Kur velnias neša?
---
Pamačiau žiemą
Baltai žydintį sodą —
Kraujas nerimsta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2012-01-24 08:24:48
Kiekviena akimirka žavi realumu, labai gyvai kalbanti, skatina potekstę. Ypač patiko Lesinu paukščius...;
Ledo veidrodis...; Pamačiau žiemą...;
Tai Haiku kategorijai.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2012-01-23 23:25:56
tikrai, kaip atskiros taiklios gniūžtės
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2012-01-23 21:21:15
lyg daugybė mažyčių karoliukų: kiekvieną vartant sužeri vis kitom spalvom. O kai kurie lyg taškas, iš kurio išnyra linijos brėždamos įvairias perspektyvas
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2012-01-23 15:33:07
Būtų du skirtingi vertinimai: vientisas kūrinys (haiku vėrinukas, tik be tų brūkšnelių) ir atskiros miniatiūriškos gniūžtės.
Labai silpninanti eilutė (deguto šaukštas meduje!): „Kur velnias neša?"
Tikrai nebus blogai, jei haiku baigsis daiktavardžiu (japonų loginis kirtis).
Geriausi gal tie, kur baigiasi „pūgų sezonu“ ir šelmišku šypsniu, ko tas katinas riebus ;-)
Anonimas
Sukurta: 2012-01-23 15:07:26
jo oo