Kaip proskyną iš glūdumos
Miško,
Akyse praeities
Tavo juoką
Girdžiu.
Tavo rimtį
Ir  baimę,
Sielvartą
artimą,
Tavo širdį
Jaučiu.
Tavo ranką laikau.
Tavo sielą girdžiu.

Iš tamsos
Tik sekundei
Suleidžiu nagus
Į iš komos pabudusią
Trupančią dieną.
Dieną,
Kai buvom kartu,
Kai žydėjo dangus.

Žmogui reikia namų.
Namai ten, kur širdis.
Sumurmėjus į proskyną
Ir pargįžus į glūdumą Mano.
Savo lemtį
ir vėl
deramai priglaudžiu.

(Sumurmėjus:
Mano namai,
ten, kur šildžiausi sielą...
...mano namai.
Buvai tu.