Tavo akyse matau ežero gilumą,
Norisi panirti ir paskęsti.
O vyzdžius užstoja kažkas,
Kažkas susilieja į vienį...
Todėl aš sakau
Susitikime vakarą
Vieną –
Vieną vakarą paukščiams
Atskrendant,
Vieną vakarą paukščiams
Išskrendant...
Sykį žvilgsniu Tave
Pasitikti,
Sykį žvilgsniu Tave
Palydėti, sykį...
Tavo akys – man laimė matyti,
Tavo rankos – trokštu paliesti,
Tavo veidas – man tiltą nutiesia,
Į Tavo širdį – širdies šiluma...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Taviespi
Sukurta: 2012-01-20 16:42:29
Negalvojau, kai rašiau - užrašė kažkas iš pasąmonės. Ir galiausiai tenorėjau pasakyti tik tiek, kad iš meilės kartais (tik/nors "sykį") tikriausiai galėtum padaryti bet ką:) Taigi - galėtų būti tiesa:)
o pavadinimas savo ruožtu reiškia tik tiek: yra tokia Egidijaus Sipavičiaus daina, ir ji man labai patinka. Dažnai gyvenime pasiseka toms, kurios nenuoširdžios, nes jos moka apsukti apie pirštą, o tos, kurios nuoširdžiai ką nors daro - jos nieko nesugeba, todėl dažnai būna vienaip ar kitaip nuskriaustos.
Dargi, mano manymu, nereikėtų tapatinti kūrinio ir autoriaus. Kai šis (skaitytojui) nepatinka, nepakankamai teigiamai įvertindami autorių, nuskriaudžiame jo darbus, kurie ateina siųsti Dievo.
Ne kartą pakomentavote, ačiū už lojalumą. Išties, labai labai ačiū.