Septyni mano laimės drambliai ant asfalto,
Mano basos mergaitės pilnom saujom dainų
Nelaimingos volungės skaudžiai kanda į delnus
Ir mažytės nemigos ieško naktų.

Pried. :
Išvyti traukiniai iš miesto į kitą
Niekaip neranda namų,
O nerimo gėlės tarp bėgių pražydusios,
O gėlės nebijo šalnų.

Ir tik mes, mano sese, jau nebe moterys
Juk jos kvepia kava, o mes-tarpdurių siluetai,
Mus parkų žydėjimu keikia vasaros miestuose,
Mus fontanai apmėto monetom.

Ir tik aš, mano sese, vis dar ne angelas,
Beprotėju greičiau, negu bėgu,
Negu bėgu vakaro pėdomis
Pas tave į vienintelį niekur.