Tavo eilės lyg brangakmenių ilgas vainikas,
Sidabrinis takelis su žėruojančiais mėnulio žiedais,
Tavo žodis — vijoklinė rožė jausmais išdabinta,
Kartais skaitant padilgina širdį jos aštrūs spygliai.

Tai — kapelis, tai — kelias, tai — tėviškės gojai,
Ir brangi jau, įsisupus vidun, Jonava,
Čia šunelis ir vaikas, ten — laumės kvatojas,
Ir tai visa, kas yr su tavim, kuo gyva.