Dingai tu.
Nebevaikščiosiu ant namų stogų
Nei viena
Nei su tavim kartu.
Dabar man
Jau kalbėti bepigu -
Mus skiria
Du metrai žemės drėgnos.
Laukiu,kol lyti nustos
Kol lašai nebeplaus
Tavo pūvančios odos.
Ant mano gyvenimo akių
Sodos užpylei tu
Kad nebedaryčiau narkotinių klaidų
Ir neperimčiau tavo planų.
Tavo mirtis matuojama
Nuostoliais barygoms.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2012-01-15 22:05:57
ojj...kaip skaudžiai. Pritariu rebel777.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2012-01-15 20:55:45
Pradžia stipriai:) į pabaigą susilpnėjo eilės kaip man pasirodė, bet tikrai jausmingai iki skausmo.
Vartotojas (-a): understand
Sukurta: 2012-01-15 20:05:42
taip
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2012-01-15 20:02:35
Vau. D prasideda ir dedikacija. Ar tai dedikuota kokiam pažįstamam? ;)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2012-01-15 19:45:06
Daryčiau kažką, kad niekas nesirimuotų. Trūksta subtilumo, bet viskas daugmaž savo vietoje.