Ateina laikas, kai paprasčiausiai tenka išeiti ir baigti viską taip, kaip baigias ir diena. O ar žinot, kas nutinka, kai baigias diena? Tada palanges sušildo žiemos mėnulis, ir tu net negali pamatyti, kaip šerkšnas šoka. O viskas aplink lieka: laukai, vaikai ir pamėgtos dainos. Bet kam visa tai? Kai baigias diena, viskas tampa tik prisiminimais apie tai, kad lankeis namuose.
Yra dalykų, kurie pro mus prabėga tarsi mūsų dienos. Arba praplaukia tarsi laivai jūromis. Gaila, kad žmogus tų laivų nemato. Laikas eina taip greitai, kad pasidaro per tamsu.
Kaip gali būti tamsu gulėti žolėje? Nežinau... Tik žinau, kad yra dalykų, kurių pakeisti negali. Naktis galų gale apakins mus visus. O kol neapakom, reikia būti drąsiems. Negali bijoti, nes vaikelis mūsų kauluose ir taip baisiai bijo likti vienas...