Nekenčiu šiaurės ir kartu ją myliu,
Myliu, nors nedingsta niekur ta pilkuma,
Nekenčiu, nes sudrumsčia tylą
Tik sapno vaiduokliai, kurie sklando joje.

Nesvetinga šiaurė, atšiaurūs žmonės,
Tuščias jūros krantas netiks romantiškai vakarienei.
Čia kiekvienas rimtas, čia kiekvienas ponas;
Prasilenkia šerkšno troliai ir sniego karalienės.

Nekenčiu šiaurės ir kartu ją myliu;
Čia žmonės į ją panašūs.
Čia raudonas mėnulis į rūką pakyla,
Krenta nuo stogo rudens lietaus lašas.