Runos

Vaikinukas pabudo nuo skausmo. Raumenis gėlė taip, kad net ašaros ištryško:
- Ai, kas čia darosi?
Balsas galvoj:
- Nerėk, man irgi labai silpna.
Dar porą valandų rudis kovojo su skausmu. Neiškentęs nuėjo prie šaldytuvo ir ėmė naikinti alaus atsargas. Raumenys atsileido, bet regėjimas vis virsdavo antgamtiniu, tai vėl normaliu. Vaikinukas suriko:
- Baik tu ten junginėt į tą antgamtinį, jau akis skauda.
Balsas suniurzgė:
- Nieko aš nedarau... Pala, atrodo įvaldei jį savarankiškai. Sveikinu, rodos, tobulėjam tiesiog dienom, a.
Rudis suniurzgė ir nuėjo į vonią valyt dantų. Veidas atrodė nenormaliai baltas, akys susiaurėję į katės vyzdį. Vaikinukas krūptelėjęs įjungė ryškesnį apšvietimą. Bet niekas nepasikeitė, akys išliko tomis gyvatiškomis spangėmis. Dar kai kas krito į akis - tai violetinės runos, tatuiruotos ant kairės rankos. Rudis sumosavo rankom:
- Kaip tu tai padarei? Neturėjau aš jokių runų ar katės akių.
Balsas galvoj atrodė irgi pasimetęs:
- Prisiekiu, aš nesuprantu. Aš negaliu keisti fizinio kūno. Aš atsakingas už dvasinę energiją, kurią tu paverti gryna kinetine ir taip gali kovoti geriau, nei normalus karys.
Rudis kostelėjo.
- Tu man niekada neaiškinai, kaip veikia mūsų galios...
Balsas nusikvatojo:
- Nes tu niekad neklausei, vaike...
Rytą jie praleido tyrinėdami keistąsias runas. Rudis mikliai jas perpiešė. Tada nuskenavo, šiek tiek apšlifavo keliomis programomis. Pasitelkęs vieno draugo kurtą paieškos programą nustatė, kad ji prisijungtų prie įvairių mistikų puslapių ir visko, kas turi ieškomą raktinę sąvoką runa. Kompiuteris dirbo pilnu pajėgumu. Vaikinukas stebėjosi savu atvaizdu veidrodyje:
- Atrodo, priaugau raumenų masės. Netgi judesiai daug lengvesni. Pulsas labai pasikeitė. Atrodo tvyksi kelis kartus greičiau. Mano nuomone, adrenalino kiekis neribotas, nes toks jausmas, kad vienas išskersčiau šimtą... Nejaugi visa tai mūsų susijungimo padarinys?
Balsas nuskambėjo savimi patenkintai.
- Na matai, o tu dar nenorėjai... Priežastingumas vienas stipriausių visatos dėsnių, taigi manau, kad, taip, tai yra pasekmė.
Rudis nusijuokė:
- Kaip man dabar išeit į miestą su tokiom akim? Turėsiu atrodyti labai jau abejingas, kai visi išlakstys namo, pamatę mano nuostabias akutes.
Demonas susimąstė:
- Na, abejingas būti tu moki, dar gali nusipirkt akinius nuo saulės... Va, taip pradėsim tiesti kelius į matricą.
Bendras juokas sudrebino langus... Kiek surimtėjęs vaikis paklausė:
- O tu gali tokius dalykus kaip filme?
Demonas nutilo ilgam, po kelių minučių tarė:
- Manau stabdyti kulkų negalima vien dėl šio pasaulio dėsnių. Aišku, naudodami galias galim pakoreguot realybę ir jos įstatymus, į kurią norim pusę. Bet, va, tiesiog visai sulaužyt ir sustingdyt kulkas ore, neįmanoma. Bet tai tik teorija. Galbūt tobulėdami rasim savų galių ribas, o gal apversim visus dėsnius aukštyn kojom - sunku pasakyti...
Rudis šyptelėjo:
- Beveik pamiršau ko klausiau, bet dėkoju už paskaitą.
Vaikis pašoko ir dar ore sugriebė kalaviją. Lengvu judesiu perkirto lempos laidus.
- Visai neblogai... Sienom bėgiot mokysimės gal ilgai, bet pradžia daug žadanti.
Balsas galvoj numykė:
- Gal ir neblogai, tik ką vakare be lempos darysim...
Abu vėl sutartinai nusijuokė. Skambutis į duris nutraukė šitą idilę. Vaikinukas atidarė duris. Evelina pasipuošusi juoda mantija ir su uosio lazda rankoj, atrodė labai įdomiai. Ji tarė:
- Atėjau išvaryti tavo viduje įkalinto blogio. Tegu piktoji dvasia dingsta.
Rudis matė antgamtiniu regėjimu Evelinos galią paslėptą lazdoj. Netgi ne galią, o sielą, tokią pat kaip ir jo, ar to juodplaukio mago. Rudis piktai šyptelėjo:
- Aga, o ką slepiam lazdoj? Ar tik ne kovinį angelą?
Evelina nuraudo:
- Tai gamtos dvasia. Ši, prieš tūkstantmečius į mano šeimos rankas pakliuvusi driadės vėlė, yra visiškai tyra. Ji tarnauja gėriui.
Vaikinas puolė, grubiai kirto į miego arteriją, nelaukdamas šios filosofijos pamokėlės pabaigos. Mergina lengvai blokavo ir spyriu nubloškė jį į kambario kampą. Rudis pašoko ir puolė... Greitas bėgimas ir kirtis... Mirtinai į arterijas, venas: nužudyti grėsmę - tai viskas, kas jam rūpėjo. Mergina lengvai atmušinėjo šias atakas. Evelina suriko:
- Nusidėjėli, kiek turėjo mirti, dėl tavo noro gyventi blogyje?
Rudis sunkiai kvėpavo:
- Keletas mirė, nes mane puolė, tai viskas.
Demonas tarė:
- Kirsk į lazdą. Turim ją sunaikinti, ji per stipri.
Vaikinukas dėjo šuolį ir smogė į lazdą... Ta apsisuko merginos rankose ir partrenkė jį ant lovos. Evelina sukūrė ledo gabalą ir šovė. Violetinis skydas pridengė vaikiną...
- Dėkoju, demone, bet mums reikia geros atakos...
Staiga skausmas perplėšė raumenis, jis pasijuto skrendąs. Tai ne sapnas - iš nugaros išaugo ugniniai plėvėti sparnai. Rudis neturėjo laiko stebėtis ir tiesiog šovė į priekį, mergina rėkė egzoterminį užkeikimą. Jo sparnai trenkė Evelinai į veidą. Lazda iškrito iš rankų, bet dar net nenukritus buvo parkirsta pusiau. Dead one suspaudė kumštyje ugnies kamuolį:
- Eik velniop arba mirk...
Lengvai nuspyrė merginą nuo laiptų, paskui nulėkė ugnies kamuolys... Apdegusios mėsos kvapas ir klyksmai pabaigė kovą...
Kompiuterinis balsas tarė:
- Paieška baigta, ar norite matyti rezultatus?
Eihwaz
ei
kliūtys
Tiso medis
Tiesi. Vykdomų planų užsilaikymas. Jėga, patikimumas, apsauga, nusipelniusi pasitikėjimo. Nušvitimas, ištvermingumas. Skatinanti jėga ir tikslo pajautimas. Tikslas ir pasiekiamumas.
Kita reikšmė. Vykdomų planų užsilaikymas, betvarkė (sumišimas), sugriovimas, nepasitenkinimas, silpnumas.

Perthro
p
paslaptis
(likimo kubas)
Tiesi. Paslapties, slapto klausimo lietimas; paslaptingi daiktai ir slapti gabumai. Sužadinimas, likimo ir būsimų klausimų žinojimas. Moteriškos paslaptys, įskaitant ir vaisingumą. Gera dalia, džiaugsmas.
Apversta. Norų ribojimas. Priklausomybė, sąstingis, vienatvė.

Algiz
zz
briedis
(apsauga)
Tiesi. Gyvenimo kelio posūkis. Apsauga; galimybė apsisaugoti ar apsaugoti kitus. Pykčio atrėmimas, globėjas, ryšys su dievais. Pasitikėkite instinktu, laikykitės sėkmės arba sustiprinkite savo padėtį, išlošimas arba uždarbis.
Apversta. Šiuo metu jūs labai pažeidžiamas, paslėptas pavojus, ryšio netekimas, perspėjimas, atmetimas.

Sowilo
s
saulė
Tiesi. Gyvybinių jėgų atgavimas, sėkmė, pasisekimas, pasiektas tikslas, garbė. Gyvenimo jėga, galinti pakeisti gyvenimą; vertybių gavimas. Vientisumas, valdžia, liepsnos kardas, išgryninantis ugnį.
Kita reikšmė. Melagingi tikslai, blogai apgalvoti veiksmai, lengvatikybė. Sugriovimas, bausmė, teisingumas, tuščiagarbystė.

Tiwaz
t
energija
(dangaus dievas)
Tiesi. Ateina aktyvus gyvenimo periodas. Analizė, racionalumas, pergalė ir sėkmė rungtyniavime (procese). Garbė, teisingumas, lyderiavimas ir įgaliojimas.
Apversta. Neteisingas kelias, per didelis pasitikėjimas savimi, pasiaukojimas, neteisybė, kova; konfliktas, aistros išeikvojimas, sunkumai su ryšiais, galimas atskyrimas.

Berkano
b
augimas
(beržas)
Tiesi. Visų pradžių augimas, gimimas, bendra gausa, protas. Fizinis ir asmeninis augimas, išsilaisvinimas, atnaujinimas, naujų pradžių pažadėjimas, meilės intriga arba naujos gimimas, darbo „sužydėjimas“.
Apversta. Didėja kliūtys, šeimos problemos arba vidiniai nemalonumai, atsisakymas, apgaulė, sąstingis.

Ehwaz
e
judėjimas
(arklys)
Tiesi. Judėjimas ir permainos (realios), palaipsnis plėtojimas ir progresas, ideali santuoka arba kūryba, sąveika.
Apversta. Kliūtys kelyje, permainos, nerimas arba situacijos ribojimas; žalingas skubėjimas, disharmonija, nepasitikėjimas.
Štai ką pamatė rudis savo kompiuterio ekrane. Šios reikšmės dar labiau supainiojo. Tiesi ar apversta? Iš kokio kampo tai nustatyt žvelgi ne į krintančius simbolius, o kai jie ant rankos?
- Na su Perthro lyg ir aišku... Bet nesuprantu, kaip kitos tiesios ar apverstos?
Demonas sukrizeno
- Slapti gabumai? O gal moteriškos paslaptys?
Vaikis suirzo
- Po velnių ne juokas čia tau... Manai bus įvykių su tomis reikšmėm? Ar čia reikės man ką nors daryti kad jos išnyktų?
Demonas suniurzgė.
- Vaiki, nėra manau viskas taip primityvu, ne griebk ir bėk žaidimas tau čia, rasi asmenį ir dings viskas. Gal su manim susiję mano tobulėjimo pakopos ar kas?
Rudis nusijuokė:
- Mes du bjaurūs egoistai. Faktas lieka faktu, mes nieko nesuprantam apie šias runas. Svarbiau ką darysim dėl Evelinos?
- Na, manau ji gyva, driadės gali gydyti.
Rudis sutriko.
- Kaip tu gali tai žinot? Maniau supranti tiek kiek ir aš ar vis dėl to turi praeitį ir be manęs?
Demonas suabejojo.
- Aš nesuprantu, aš maniau mes susikūrėm su tavo gimimu... Aš ne tavo dalis? Tada praradau atmintį? Neklausk, mano mintys tokios suveltos.
Rudgalvis susimąstė.
- Gal runos bus visko atsakymas. Bet mums reikia dingt, ji gali grįžt su visa savo šeima. Manau neatsilaikysim...
Rudis lengvu ugnies kamuoliu sunaikino kompiuterį, prieš tai atspausdinęs lapą su runom. Tada pasiėmė kalaviją, palaistė viską degtine ir paprastais degtukais padegė virtuvę. Kai viskas ėmė degti, dar šyptelėjo ir iššoko pro langą. Paskutinę minutę išskleidė sparnus. Lengvu krustelėjimu pakilo į svaiginantį aukštį. Rudis riktelėjo.
- Net nemaniau, kad bus taip smagu skraidyt. Kartais sapnuodavau, kad skrendu, tai buvo hmm baisoka.
Rudis antgamtiniu regėjimu stebėjo miestą. Kiek daug aurų, miestas atrodo lyg prikimštas neono supinto iš kibirkščių. Vaikinui reikėjo tik vienos rausvos auros. Juodplaukio aura labai ryški, ji kaip švyturys kilo iš dangoraižio. Rudis sumosavo sparnais ir vos neatsitrenkė į devynaukštį. Demonas suniurzgė.
- Atsargiau, aš visai nekontroliuoju energijos tiekimo. Tavo atsakomybė jei taranuosim kokį objektą.
Vaikis sulėtino, bet po poros minučių trenkėsi į reikiamo dangoraižio langą. Apsivertęs trenkėsi į didelius kiniškus šarvus... Juodgalvis išniro iš vonios su prailgintu samurajaus kardu rankoje. Jis lengviau atsiduso.
- It\'s just you. Dam it you scared me. I though it‘s one of that bounties hunter or that freaks of light. They think we are evil.
Rudis šyptelėjo.
- One freak attacked me. So I gained this demon wings. It’s that normal?
Juodis tarė
- Yes, that’s happens sometime . You could stay by me. You are very talented shaman. But you should learn to concentrate your powers to that nice sword you have. About this freaks I would take them out personally, because you are now member of my clan . Do you disagree with that?
Rudis sutriko.
- Thank you, but what clan is that?
Juodis šyptelėjo.
- Evil one....
Juodgalvis dingo, tiesiog ištirpo ore. Vaikis liko svetimam bute su trim šaldytuvais prikištais, maisto. Butas buvo pilnas technikos ir visokių muziejaus vertų ginklų. Rudis neištvėręs pasimatavo juodus grandininius šarvus. Veidrodyje atsispindėjo jo vis labiau demoniška išvaizda. Vaikis susikaupė ir sparnai dingo. Vaikis atsidarė alaus ir liko tyrinėt buto. Jaunasis šamanas rado, netgi šarvus su specialiais tarpais sparnams. Matyt praeityje buvo daugiau sparnuotų karių. Ant šarvų parašyta. Just for Seraphim\'s. Vaikis, net nesugebėjo to šarvo pakelt.
- Ne Serafimas aš, nors neklausk kas tai yra.
Juodis parsirado namo ir paskelbė, kad gerokai praretino gerųjų gretas. Abu vaikinukai šnekėjo apie nieką, o pasileidę muziką, visai nutilo. Ramios melodijos migdė ir juodis nuėjo miegot, taip ir nieko įdomaus nepasakęs. Rudgalvis susirangė tiesiog ant sofos, vis spoksodamas ant rankos esančias runas, vis galvodamas ar jos ką nors keičia ar tai tik šalutinis efektas. Sapnai šį kartą buvo apie skraidymą tokių pat sparnuočių gaujoje. Sapne prieš jį išniro angelas, jis tarė.
- Aš Serafimas, senųjų dievų vardu tave nubausiu. Jis smogę keistais peiliais. Jie buvo apvaliai lenkti ir buvo prijungti prie kastetų. Jis krito vis labiau ir jau nebevaldė sparnų. Smūgis į akmenis buvo klaikus. Vienintelė mintis. Kaip pakilęs taip aukštai, vėl nukritau iki dugno?
Rudis pabudo išpiltas šalto prakaito. Nejaugi tai jo demono praeitas gyvenimas? Jis mirė ant tų akmenų ir atgimė manyje? Demonas tylėjo, bet rudis jautė, kad demonas irgi regėjo ką ir jis. Abu išgąsdinti trynės po butą. Rudis maukė alų, kūnas nenustojo drebėt.
- Tu irgi matei ar ne?
Demonas drebančiu balsu tarė:
- Taip tai tikra... Mano mirtis, nejaugi angelų buvo... Bet tie šarvai viską patvirtina.
Rudis atsigulė ir stebėjo dangų. Reiks pasistengt nekristi. Negalima kartot tų pačių klaidų.