Giesmė sielon

Tarsi jūra
Ant rankų tave aš nešiu.
Paslėpsiu sapnuose
Už sugrįžtančių paukščių.
Gal palaidosiu viltį,
Kur pušys sutrešę.
Šaknimis apsivijus
Tavo vardą pašauksiu.

Man po kojomis šukės.
Tik ne laimę jos žėri.
Mintys dūmais prisvyla.
Tu dar lengvas ant rankų.
Sunkias kraujas per pėdas,
Žaizdos širdį pervėrę.
Saulės drumzlinas kelias
Šykščiai kyšo pro dangų.

Velias žodžiais miražai.
Lūpos išpina plaukus.
Ir išgirstame giesmę,
Švelniai plėšiančią debesį.
Aš sustoju prie nieko.
Kraujui žolę aptraukus
Mums svarbu nenugrimzti,
Giesmė sielon kai remiasi.
Gaiva

2012-01-07 07:24:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2012-01-08 23:23:27

,,Mums svarbu nenugrimzti,
Giesmė sielon kai remiasi." - skaudus

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2012-01-07 23:18:26

jaudinantis, patiko metaforos...ir man labiausiai patiko eglutės7 pažymėtos eilutės

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2012-01-07 19:59:11

Ir išgirstame giesmę,
Švelniai plėšiančią debesį.

Šios eilutės labai patiko...

Anonimas

Sukurta: 2012-01-07 19:41:48

Yra kažkas, bet dar neišpildyta, nesutvarkyta iki galo.:)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2012-01-07 15:50:29

Švelniai plėšiančią > plėšančią

Mums svarbu nugrimzti, kai
Giesmė sielon remiasi.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2012-01-07 13:06:41

sunkus labai
prigrūstas nereikalingų poetinių klišių

reikėtų dar gerokai padirbėti