Koks baugus ir koks juodas dangus -
Sielos ilgesiu žaidė per naktį.
Atėjai vėl į sapną, brangus,
Kad prieš aušrą vilties nebetekčiau,
Kad pajusčiau, ką reiškia riba,
Iš būties kad į nebūtį brisčiau
Per sraunaus laiko upės brastas,
Vėl suvienyčiau nieką ir viską.
Kad ir vėl realybės šviesa
Drumstą sąmonę pervertų skaudžiai,
Kad ir vėl aš tetrokščiau apakt,
Nes žara mūsų tiltus sulaužė.
Ir dabar atskirtim atriekta
Tegaliu tik sopėti ir laukti.
Vėsų bučinį jaučia kakta.
Kaip suvokti, kur gylis, kur aukštis?
Pabundu tiek tavęs kupina,
Pro akis kad lašu išrasoji.
Dar viena tartum amžius diena
Vergės žygiuose atmuša kojas.
Ar žinai, kad dabar tik mintu -
Alei kąsnis nuodingas ir prėskas.
Koks baugus ir koks juodas dangus
Ir koks kruvinas rytmečio brėkšmas!