Praėjo du metai,
Dvi karštos vasaros
Dvi beprotiškai šaltos žiemos
Ir mes išsiskyrėm būtuoju laiku.

Svajos liko kažkur  toli,
O tau nieko švento,
Tau nebešventa:
Nei meilė, nei laisvė....

Akis blizgėjo ne iš laimės,
Bet jos buvo ašaromis tars ledų žemę uždangstyta.
Ne vynas stalais kapsėjo,
O ašaros skruostais lakstė...

Šiandien lijo lietus tik todėl,
Jog mano svajonės dingo ir nebegrįš.
O širdyje liko atviros žaizdos
Ir niekam savęs nebeleisiu mylėt...