Jausmai kasdien rikiuojasi į eilę širdyje,
Kiekvienas laukdamas savosios valandos,
Jie ne visi mus džiugina, deja,
Tačiau nėra tikriausiai išeities kitos.
Dažnokai jaučiam skausmą ir kančias,
Dar tenka susitikt pavydą, nerimą
Ir nelaimingos meilės sunkumus iškęst,
Bet visuma jausmų – nuspalvina gyvenimą.
Liepa
2011-12-26 00:53:09
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-27 13:53:53
Teisybė parašyta, bet norėtųsi daugiau originalumo, įdomesnio pateikimo.:)
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-12-26 14:53:43
Kartais jausmai būna tokie atviri, kad nenori lįsti į puošnumo rūbą.
Vartotojas (-a): rebel777
Sukurta: 2011-12-26 01:01:12
"Jie ne visi mus džiugina, deja/Tačiau nėra tikriausiai išeities kitos." Ši eilutė, man kažkodėl priminė Šekspyrą. Tas jo dramas tarp meilės ir mirties. Būti ar nebūti. Bet žinoma galėtumėte savo spalvingais jausmais dar vaizdingiau nuspalvintį šį kiek, kaip man pasirodė, paprastutį eilėraštuką. Galima pavyzdžiui buvo pavaizduoti kaip tie jausmai pešasi,stumdosi eilėje ir bando lipti vienas per kitą.. :D o idėjai išsakytai paskutinėje eilutėje visiškai pritariu:))