Seniai, labai seniai,
Toli į šiaurę,
Tarp pusnynų baltų, baltų,
Tarp žaliaskarių eglaičių,
Spygliuotų ir aukštų,
Gyveno princesė lediniais pirštukais
Ir širdukėje su dar didesniu šaltuku.
Graži mergaitė buvo –
Snieguole – šaukė ją visi vardu.
Visada šypsojos,
Buvo maloni,
Visada gražų žodį
Girdėjo iš jos lūpų
Gyventojai visi.
Tik va viena bėda bėdutė-
Viskas virsdavo leduku,
Ką paliesdavo ji savo pirštuku.
Ašaros ir tos
Byrėjo ledukais be pabaigos.
Tėvelis jos –
Žiemos valdovas,
Turėjo rūpestį širdy giliai,
Nenorėjo jis,
Kad dukrytę suptų
Vien šalti, šalti ledai.
Ir ko tiktai nedarė!
Nemiegojo naktimis,
Audė spalvotas mintis,
Raizgė planus gražius...
Pakabino jis žvaigždes nakties platybėj,
Dieną saulę įžiebė aukštai danguj,
Bet viskas ėjo veltui -
Snieguolė ir toliau vertė viską
Bespalviu šaldančiu ledu.
Dar ne vieną ir ne tūkstantį naktų
Nemiegojo senis
Nuo galvą apnikusių minčių.
Pabalo jam plaukai, barzda ir ūsai...
Ir štai tamsią naktį vieną
Kalėdas senis sugalvojo nelauktai.
Metus plušėjo, siuvo, dažė, kalė –
Gamino žaisliukus.
Atėjus gruodžio pirmai dienai,
Sumąstė jis papuošti eglę.
Apkarstė šakeles žaislais,
Liepsnelėm padabino žvakutes,
Juostelėm margaspalvėm
Nupynė eglei kasytes.
Apsirėdęs sermėga raudona,
Į roges pasikinkė eiklius elnius,
Pasikvietė snieguolę:
-Laikas mums ,dukryte,
Margą svietą aplankyti.
Žiūrėk, kiek prigaminau žaislų,
Kiekvienas vaikas
Gaus nuo mūsų dovanų.
-Ei, eiklieji elniai,
Neškit mus greičiau už vėją,
Juk naktis stebuklų
Žemėn jau artėja.
Lėkė jie padangėmis aukštai, žemai,
Žvaigždės rodė kelią jiems nūnai.
Naktis stebuklų ilgai trumpą,
Elnių rogės skriejo lyg raketa.
Senis lindo į kaminą kiekvieną
Po egle palikdamas krūvą dovanų,
Linkėdamas visiems namams
Laimės ir gerų dienų.
Plušo visą naktį
Su Snieguole jie kartų-
Nepatikėsit, suspėjo aplankyt
Visus laiku.
Bet dar stebuklas vienas –
Snieguolė lietė žaisliukus
Ir kas svarbiausia -
Jie nevirto į ledukus.
Snieguolė skruostais raudonais
Ir pirštukais šiltais, šiltais.
Nuo šiol krūtinėje mergaitės nuostabios
Plaka laimės pilna širdis karšta.
Bus kasmet šventė nuostabi -
Švęsime Kalėdas mes visi šeimos rate.
Geru švenčių ir Laimingų Kalėdų
Sweetheart Poison
6-12-2010
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2011-12-29 12:29:03
Spilgutei:
pamenu, kai buvau vaikas, man buvo nuobodūs ir neįdomūs trumpi ir paprasti eilėraščiai. O pvz poema Eglė žalčių karalienė iki dabar nenusibodo.... Nenuvertinkim vaikų ir....
su šventėmis
Anonimas
Sukurta: 2011-12-25 18:48:46
Yra originalių vietų, bet dar reiktų taisyti.
Gražių švenčių! (:
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-23 20:39:43
graži istorija, visa pasakėlė...Gerų šv. Kalėdų ir laimingų Metų
Anonimas
Sukurta: 2011-12-23 20:31:10
prisidedu prie sveikinimų.
ledinpirštė ledo pirštukais
(...)
ir senis, žaisliukų meistras,
prie ko tik prisiliesdavo jis
viskas pavirsdavo leduku —
ir pabiručių dainelės ir mažučių
vaikučių akelės,
eikit šen, kol nevėlu,
padainuokime kartu,
namas kaminas ir tu,
visi virstam leduku —
ledinpirštė permatomais
pirštukais nenubraukė
nė ašarėlės, į maišelius
dėliodama žaislus —
juose mažytės vėlės(mažų vaikučių vėlės)