Senos buvo gaidos, prancūziškos,
O gal šveicariškos, kas beatmins!
Tik žiemos gyvybė viršely –
Vaikystės atvaizdas.
Ten koplyčia kalnuos ir eglaitės
Snieguos, o betemstant
Ir mūsų sodrus dangus
Tamsus eglių krantuose, viršum kelio,
O rogutės slysta báltuma žemyn,
Žemyn, ir jau ežeru, ir
Nykštukų žvilgsniai iš paskos –
Lyg minkštos gniūžtės. Pilna
Nuotykių mirga tamsa tirštėdama
Senoj litografijoj, link ateities
Žvakučių ir spyglių kvapai plūsteli,
Ir snaigė ant pūko netirpsta,
Ant oro blakstienų gyvena vertai,
Ir žmonės pareina, švyti langai
Senam paveikslėly, srūva garsai,
Skamba žvaigždės, Alpių rimtis
Ant vaikystės ežero rymo, ten
Žiemos gyvybėj visuotinėj
Nė natos nedarnios.

Dešimtmetis,
Nostalgija.
Mes galbūt pragyvenom kaip šveicarai
Savoj litografijoj, kaip švedai
Anie savo Kalėdų burtuose,
Be riksmo be aido,
Žvaigždei negęstant,
Mes
Tarp savo šarmotų eglių.

O meniškų būdavo litografijų!
Jėzus eina per javus, akims,
Suviliotoms sniego, staiga –
Auksinė laukų taika, o spalvos!
Arba violetinis Alyvų kalnas
Nesuprastas, ir nė šūvio,
Nei dūžta stiklai,
Tik mūsų nakties
Žalias sniegas... Qu\'il est doux!
Heilige, très heilige
Stille Nacht,
Il chante, partout, et –
„Qu\'il est doux
D\'écouter des histoires,
Des histoires du temps passé,
Quand les branches d\'arbre sont noires,
Quand la neige est épaisse
Et charge un sol glacé!

...L\'immobile corbeau
Sur l\'arbre se balance...\"




Pastabos:
.        Chants de Noёl (pranc.) – Kalėdų giesmės. Priešpaskutinėj strofoj po „Žalias sniegas“   pirmiau  pranc. vok. žodžių kratinys:  Kaip miela! Šventa, labai šventa tyli naktis, gieda visur, ir – (toliau eilutės iš A. de Vinji  poemos) :
             „Kaip gera senų nutikimų klausytis, kai medžių šakos juodos,
             kai apstus sniegas prislegia gruodą!

       ...Pastyręs varnas medy supas vos...\"