Šalna nušalnojo, šalnelė užkrito
Ant liūdinčios vyšnios šakų,
Bet gal tik ji miega, vyšnelė užmigo
Žiemos paslaptingu miegu?

Gal ten ji sapnuoja, kaip balandis bučiuoja
Pumpurėlių užmerktas akis,
Kaip pavasario vėjas viršūnę linguoja,
Žinai, koks padykėlis jis.

Pastovėsiu šalia, kamienėlį paliesiu –
Tesušildo jį mano ranka.
Gal, kai stovim kartu, netgi tylime dviese,
Ir vyšnelei lengvesnė žiema.