Ta prie šulinio parimusi svirtis
Ir takai takažolėm apaugę,
Mėlynas alyvų debesis
Šilumą gimtinės vis dar saugo.
Šilumą, išlikusią širdy,
Tų šviesių, šiltų prisiminimų,
Kur bėgiojome takais basi,
Paūgėję būrėm iš alyvų.
Čia ant stalo drobule balta
Apdengta kvepėjo šviežia duona
Ir mamos sudiržusi ranka
Kūčioms trynė dubeny aguonas.
Šypsos krūmas mėlynom akim,
Išlydėdamas mane į kelią.
Kaip ramu pabūti su tavim,
Mano mielas tėviškės kampeli.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2012-04-09 18:15:30
Artimas ir jaukus prisilietimas
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-21 12:45:31
sklandžiai pakalbėta...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-19 23:00:51
toks šiltas ir jaukus kalbėjimas
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-19 22:48:32
kaip buvau pasiilgus jūsų paprasto, bet tokio tikro kalbėjimo, labai patiko
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-19 20:22:55
Pritariu kaip lietaus pirmąjai komentaro daliai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-19 19:48:17
Senobiškai nuskambėjo. Su ilgesiu. Gerai...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2011-12-19 18:39:03
Žodžiai apie tėviškę niekados nebūna sumeluoti. Jie savotiškai jautriai paliečia kiekvieno širdį. Gerai, kai žmogus turi ką prisiminti.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-19 18:18:33
Labai šiltas ir mielas...
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2011-12-19 17:28:18
Odė Tėviškei, gražu...
Tik tada pasigendi,
kai nesugrįžtamai ją prarandi,
ir lieka tik prisiminimai...