...

Snaigės krenta.
Užsimerkus tavo šypsena pražysta.
Virpuliukais bėga mažas lašas –
Groja arfa sniego pirštais.
Snaigės krenta.
Glosto veidą svajos šiltos.
Vėjas šmurkštelna – plyšelis –
Pamesta saga – grąžinta...
Snaigės krenta ir nerimsta.
Laũmele

2011-12-19 08:19:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): dalmara

Sukurta: 2011-12-22 23:06:25

Jautriai bet sykiu paslaptingai ir šiek tiek išdykėliškai. Puikiai.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2011-12-19 22:41:57

Matau , visi jau išsiilgę to balto gaivumo...

Anonimas

Sukurta: 2011-12-19 21:13:47

gražus ir dar ta arfa, primenanti muziką )

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2011-12-19 20:13:40

Šelmiška pabaiga :)

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2011-12-19 19:49:03

Gražiai perteikta ir sonata patiko (perklausiau) :)

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2011-12-19 16:27:38

Po švelniais žodžiais jaučiu kažkokį atgimimą ir optimizmą.
Džiaugiuosi drauge su tavim, Laumele, linkėdama kuo daugiau tų virpuliukų...

Vartotojas (-a): Juozapava

Sukurta: 2011-12-19 14:08:33

Lengvučiai snaigių potėpiai...

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-12-19 13:44:23

Labai švelnus snaigių kritimas, skaitau ir jaučiu:) Perteikta gražiai.
... Užsimerkus tavo šypsena pražysta... /
Glosto veidą svajos šiltos

Anonimas

Sukurta: 2011-12-19 13:15:25

Ne, čia ne vaikams-čia suaugusiems nuotaiką pataisyti

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-12-19 11:28:42

įdomiai suriktavota... patiko suglausta mintis.

Anonimas

Sukurta: 2011-12-19 08:29:06

Nee :), kaip vaikams.