Tos pilkos dienos,
Kiaurais voratinklių apsiaustais,
Ir sutrupėjusi į nežinią tyla...
Liepsnelės žvakių bando rankiot tiesą,
Sunertos rankos kelia Viešpačiui malda.
Per nuogą širdį lašeliai žymi kelią -
Juo kūdikis užgimstantis ateis.
Suvystys avinėlių baltos vilnos
Ir debesim plukdys,-
Kol Dievui Tėvui atsiteis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-12-19 16:29:24
Šviesus ir šiltas
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-18 20:15:08
...kol Tėvui atsiteis? ar tėvui Juozapui?
Anonimas
Sukurta: 2011-12-18 10:41:35
gražus eiliukas apie užgimimą )
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-12-17 23:19:44
pasinėrimas į laukimą...Jau greitai
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-17 21:55:13
Ilgai klūpant ir kalbantis su Dievu, rankos susineria savaime...ar neteko patirti?