Esu, kaip tas medis -
Vienišas, stypsantis vidur laukų.
Prausiamas lietaus,
Šukuojamas vėjo,
Nuogas it Adomas -
Numetęs lapus.
Jau pakąstas šalnos,
Bet vis dar sieloje jaunatviškai stiprus.
Laikausi, įsikibęs gyvenimą,
Suleidęs šaknis į žemę,
Lyg geležinius pirštus.
Atsispyręs žiemai šaltai,
Pavasarį pasitiksiu šiltą saulę,
Apsirengsiu rūbą žalią, naują
Ir vėl dainuosiu širdimi,
Apdalinęs šypsena visus.
Sweetheart Poison
2011 m. lapkričio 9 d.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-12-19 23:16:16
bičiulystę sėjantis :)
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2011-12-19 18:38:40
Žavi savo tikėjimu ir optimizmu.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-16 22:52:24
vario blyksnės minėta eilutė man labai patiko :)
žmogus-medis sąsaja nėra nauja, o ir pateikta ne naujoviškai. tačiau turinys ir be naujoviškumo nelieka tuščias ar bevertis. neblogai.
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-12-16 21:37:27
Nereikia jokių „stuburo“ – yra jaunatviškai stiprus kamienas!
Vaizdinių tėkmė visiškai pateisina eilėraščio pavadinimą.
Ir labai savita metafora apie Adomo-medžio lapus.
Tiesiog geras kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-16 19:09:57
Nuotaika gal rudeninė, bet eilėraštis nelabai :)
Vartotojas (-a): urte03
Sukurta: 2011-12-16 17:05:33
nuostabus.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2011-12-16 12:07:17
Ne rudeninėm nuotaikom man pakvipo ...(man jos rudeninės, kai liūdna, kai ilgu). O eilėse man optimizmo spalvos. Sėkmės!