Aidėk, aidėk, pašėls tvinksni,
Kaip išsipildymo giesmė -
Tegul pavasaris patvinsta,
Te grumstas ruošiasi žydėt!
Aidėk lyg iškilmingas himnas
Ir kaip aistringa aimana.
Kupėti ima kraujo indai
Ir sotint dangiška mana.
Aidėki, kai neriuos iš rūbų,
Kada drovumą pamirštu,
Kada kažkur pasaulis skuba,
O aš ir stingstu, ir tirpstu.
Žinau, kad rudeniui atėjus,
Gyvybės šėlo nebebus,
Bet tu aidėsi kaip aidėjęs -
Toks energingas ir saldus.
Tave atminusi šypsotis
Žadu net būdama karste,
Net kai velėna apsiklosiu,
Kas eis pro šalį, jaus tave!