Santrauka:
kiekviena diena tarsi skaudus kritimas nuo laiptų, fui, pavargau, sužalota mano būsena graudi, užsirakinu... :(
aštriu kampu subyrėjusi saulė
pasislėpė ūkanotame stogų labirinte,
dejuoja laikas, padūmavęs vaškinėje tamsoje,
krentu ten, kur saulė leidžiasi, nespėjusi pakilti,
varinė stogų mūza uždaro paskutinį dienos šypsnį,
----------------------------------------------------------
u ž s i r a k i n u...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-13 19:43:11
Tik ratą išsaugoki, nes gyvenimas dar nesibaigė. ;)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-10 13:20:29
Vaizdingai ir ryškiai čia "dejuoja laikas..." Puikios metaforos.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-09 23:28:37
Aštriu kampu subyrėjusi saulė ir varinė stogų mūza - du puikūs, tiesiog nuostabūs atskaitos taškai, bet tarp jų esanti rišamoji medžiaga, cementas - netvirti.