Į stirniuko ausį įsliuogė žalčiukas,
Greitas nepasėda, mažas mažučiukas.
Juda, kruta, šliaužia, sukas kaip vijurkas
Ir ausytę bado daug skaudžiau už durklą.

Inkščia sūnaitėlis, o mama nežino,
Kas vaikeliui daros, bėga į kemsyną
Paieškot žolelių, pasiklaust kaimynių:
Dėti kompresiuką ar sugirdyt kmynų?

Atskuba žiniuonė, sužinojus bėdą,
Guldo ji stirniuką, kviečiasi pelėdą,
Mat visai sutemo, akys nebemato.
Žvėrys susirinkę tiktai galvas krato.

Ir ligonis purto skaudančią galvelę.
Įnamis pavargo, nuovokos neteko,
Šlepteli apsvaigęs ant dulkėto tako,
Kur pelėda laukė, pražiodinus snapą.

Tyliai tylutėliai čiumpa ji žalčiuką
Ir linksma pas savo vaikelius nurūksta.
Uokse ir miškely šventiškos šėltynės -
Sveikas ligoniukas, pelėdaitės gyvos.