Jei būčiau magas, tai atneščiau
Gėlių per lietų žvarbų,
Žibuoklių kvepiančių surasčiau –
Vėl gertum kvapą saldų.

Jei būčiau magas, tai berželiai
Tau pasakas šlamėtų,
Į mūsų pievą žalią žalią
Sugrįžt abiem padėtų.

Jei būčiau magas, baltos laumės
Iš rankų burtus lietų,
Kad spinduliai vakarės saulės
Akyse žibėtų.

Tik juo nesu ir jau nebūsiu –
Kurt pasakų nemoku.
Tyloj eilėraštį rašysiu
Tarsi naivus berniokas.

Ir iš kompiuterio archyvo
Prisegsiu melsvą žiedą.
Tik nesakyk, kad jis negyvas,
Sakyk – žibuoklė miega.

Žibuoklė miega, bet svajonė
Pavasarėlio laukia.
Girdi – ji kviečia, ji vilioja,
Pas ją sugrįžti šaukia.