Nakties tamsuma - paguoda vaizduotei,
kažkur, lyg iš rūsio girdėt, loja šunys,
ramybė garsų pančiais suriša orą,
užmerki akis ir plauki lyg į tolį,
pasirodo tamsa iš vidaus atvirkščiai.
Diena ir naktis vieno lapo dvi pusės,
dvi brydės per lauką skirtingos,
žolės kvapas, lyg šerkšno nebūta,
dar šilta - paliko ant lūpų,
visai nesvarbu ir nerūpi,
tik lyja ir lyja į širdį,
be siužeto kalba oro gurkšniais,
veidą glosto tamsa susigūžus,
jos paviršius be galo giliai,
ritualas beformis, kaip apverstas indas,
kai išteka skausmas atgal.
Naktis viską apsupa tragiška aura,
tylos ūžesy Sirenų giesmė,
šviesos atšvaitais prasiskleidžia tamsa,
degantis laužas - užmaskuotas esmės epilogas,
žūti į liepsną skrenda drugiai.