Vienatvės sniegynai vingiuojas --
Eini jais, eini ir eini,
Įsikerta pūgos į kojas
Sekundžių baltam taikiny --
Kas tu šiam aistrų okeane --
Suplėšytos upės krantai
Po akmeniu skausmo srovena --
Dienoraštį seną vartai,
Vienatvės sniegynai vingiuojas --
Eini jais, eini ir eini…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-12-16 22:22:19
Taip, kelią nueini eidamas...
Vienatvė tam dažnai padeda.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2011-12-04 21:39:17
...ir nėra pabaigos?
:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2011-12-02 13:05:24
Vienatvės sniegynai vingiuojas --
Eini jais, eini ir eini… >> pradžioj lyg iš nevilties, tiksliau, iš nuovargio, nusivylimo... pabaigoj -
atsispiri išsisakius... vis tik į viltį tais pačiais žodžiais. Poetiškai, filosofiškai, stipriais vaizdiniais, iš širdies.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2011-12-01 22:44:24
skausme kartais irgi gimsta grožis.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-12-01 22:32:20
pritarsiu visiems :)
Anonimas
Sukurta: 2011-12-01 20:21:47
tas nesibaigiantis ėjimas )
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-12-01 20:12:58
Prisiminimai, kurie vartant seną dienoraštį virsta tokiomis puikiomis eilėmis. Ir nesvarbu, kad truputį skauda... Todėl ir žodžiai jausmingi. Ir tas pasikartojimas tikrai labai vietoje.
Vartotojas (-a): Voveriukas
Sukurta: 2011-12-01 16:44:48
Labai patiko. Tinka pakartojimas pabaigoje.
Anonimas
Sukurta: 2011-12-01 12:29:05
Gražus ir sklandus darbas.
Įsikerta pūgos į kojas
Sekundžių baltam taikiny - taiklu.