(Mintys Raudondvaryje, prie bažnyčios,
kur visai šalia buvo kompozitoriaus Juozo Naujalio gimtinė)  

Taip viskas susimaišė iki skausmo,
(gal čia kalta tik rūškana diena?)
Palinkęs kryžius, slogus kaltės jausmas
Ir sielą gydanti lietuviška daina.

Aš ją girdžiu, nors marmuras ir tyli,
Dvasia Naujalio, rodos, čia, šalia,
Net ir dabar juk Lietuvą jis myli
Giliai giliai, kur Nemuno vaga.

Matyt, tikrai ši žemė ypatinga,
Kažkokią paslaptį joje jauti
Ir supranti, jei nori būt laimingas,
Rask vietos jai dar plakančioj širdy.

Aš taip čia neseniai, o jau istorijoj
Jos tokį šviesų puslapį matau,
Kai kėlėmės ir kėlėme šventoriuje
Kryžius iš medžio Lietuvai ir sau.

Gražūs laikai ir žmonės tokie gražūs,
Tai džiaugės jais atgimus Lietuva.
Dabar nuo kalno žvelgia susimąsčius,
Kad tik vaikams neliktų svetima...