Ant ramunės balčiausio žiedo
Tupi boružė - kraujo lašas.
Ratai Grįžulo pievom rieda,
Tavo viltį į tolį neša,
Neša svajones. Jom tikėjai,
Bet žinai - negrįš jos. Pražuvo.
Nors gyvenimą tu mylėjai, -
Gailestingas jis tau nebuvo.
Obely audžia voras tinklą,
Jam pasaulio vargai nerūpi.
Ant aukščiausios pievoje smilgos
Kraujo lašas - boružė tupi.
Liepa
2011-11-27 00:13:01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-28 20:52:40
radau įdomių vietų
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-11-28 10:51:02
Tai kad man taip gaunasi. Gal todėl, kad jau vaikystėje žavėjausi Salomėjos Neries posmais, patinka man jos kūryba ir dabar.
Anonimas
Sukurta: 2011-11-27 23:44:38
Kažkaip Salomėjiškai.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-11-27 23:26:11
Kai toks tamsus ir niūrus ruduo, tai nejučia vasara sugrįžta nors į posmus :)
Pasiilgau vasaros...
Baltų ramunių žiedų pievose, siūbuojančių vėjyje smilgų ir boružės - raudonos, kaip kraujo lašas...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-27 22:53:11
Nunešė į vasarą...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-27 02:44:42
Dievo karvyte, skrisk į dangų, tavo vaikeliai laukia prie lango... :) Meni vaikyste? Boružė laimę neša...