Kai prabėgi šalna -
Tavo pėdos palieka ant stiklo,
Mažas dūris į širdį ir lašelis tylos.
Šerkšno žvilgsnis lyg trupantis perlauktas laikas -
Jį taip kruopščiai ištirpdo ir perlydo Dievui malda.
Pėdos snaigėm nubyra ant užmiršto tako,
Susitinka naktim veidrodiniam žvaigždžių atspindy
Ir iš nuostabos žvelgia apnuogintų medžių šešėliai,
Išsipildė - danguj ir ant žemės - tas pats spindesys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-11-29 12:48:27
Išsipildė - danguj ir ant žemės - tas pats spindesys.
Ši eilutė pakeri... :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-25 18:08:15
Išsipildė - danguj ir ant žemės - tas pats spindesys.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2011-11-25 16:31:57
lyriškas dūris - jautru :)
Vartotojas (-a): šaltuona
Sukurta: 2011-11-25 14:58:53
Spindintis sielos momentas-patiko