Pabudink mane,
garuoja ant stalo
ilgesys kavos puoduke.
Cukruj ištirpsta naktis,
matuoju balsus, bekofeines mintis -
toks tikras esi.
Ruduo man pasakė,
o atsuku lietų ir nuplaunu vakarykštį rūką,
kažkur degusios plaštakės
išmėto sparnus,
o aš tikiu, ant palangės
radau jėgų ir tave.