Laiškas

Santrauka:
seniai rašytas, pataisytas variantas
Mūsų javus brandina dirva,
kunkuliuojantis vanduo gurna –

vienija gyvenimo ritmą.

Gyvenimas – vynuogių sultys.
Materija, kuri sudaro mus,
rytoj bus prisirpusi vynuogėse.

Bijome išprotėti,
užsidaryti celėse.

Gal ir gerai –
rudenėjančios spalvos
taps mūsų malda.

Į dulkes pavirsime  visi.

Dulkės vėl taps kasdienybe:
javais,
saulėgrąžomis,
natiurmorto žuvimis...
  
Tu jas sugavai dėl manęs?

Joms skauda,
žmogau!
Medis

2011-11-25 10:05:14

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Varna mėlynagė

Sukurta: 2011-11-25 12:48:15

pavadinimas papildo kūrinį ir nukreipia. Sužavėjo...

Vartotojas (-a): Varna mėlynagė

Sukurta: 2011-11-25 12:45:28

Paprastas ir gilus vienovės suvokimas. Labai patiko.

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2011-11-25 12:05:37

... žemė, kunkuliuojantis vanduo vienija gyvenimo ritmą...
Filosofiniai apmąstymai, kartojasi ratu.. vaizdžiai ir jautriai.
Dulkės vėl taps kasdienybe:
javais,
saulėgrąžomis,
natiurmorto žuvimis...

Tu jas sugavai dėl manęs?

Joms skauda,
žmogau! >> ypač suvirpina; netikėtas šuolis į sąsają.