Pamąstymas apie draugus

Iš kur atsiranda draugai? Gal nusileidžia iš dangaus? Kažin? Tiesiog jie būna, eina kažkur šalia, kol vieną dieną mūsų keliai susikerta. Tai gali  įvykti visur: šokiuose, autobuse, kelionėje, vakarėlyje, darbovietėje, netgi ligoninėje ir kitose visai neįprastose vietose. Žinau vieną porą, kuri susipažino kapinėse.... nesvarbu kur, tik staiga tau stipriau suplaka širdis ir kažkokiu pojūčiu suvoki – šalia atsirado draugas...Nusišypsok, ištiesk ranką ir pirmas pasakyk „labas“. Dabar šalia tavęs žmogus, kuriam gali patikėti savo mintis, jausmus, ir tikiesi, kad jis neišduos   ar neatstums tavęs. Jauti draugą kaip tvirtą atramą. Tačiau ir ta  atrama gali pradėti skeldėti, jei  į ją įsismelks pavydas, jei norėsi iš draugo atimti tai, kas jam brangiausia, jei stengsies užvaldyti jį visą. Leisk draugui laisvai kvėpuoti, neuždusink jo savo egoizmu. Neįsivaizduok, kad esi vienintelis žmogus draugo pasaulyje. Tai yra jo erdvė, į kurią jis turi teisę įsileisti  tai, ką nori.
Labai būna skaudu, jei draugas išduoda. Tačiau tada nubrauk, jei gali, nuoskaudos ašaras ir neleisk savo pykčiui išsikeroti. Stabtelėk, atsikvėpk  ir paklausk savęs: kodėl vis dėlto jis taip padarė? Gal tada viską pamatysi kitaip. Gal tiesiog suprasi, kad tas žmogus nebuvo tavo draugas, gal lyg geras aktorius tiesiog apsimetinėjo, kol galėjo pasinaudoti tavimi?  Čia yra begalė įvairių „ gal“. Patikėkit, kartais labai nelengva pasakyti, kodėl viskas būtent taip įvyko.
O dar juk būna taip, kad kartais draugai tiesiog nutolsta. Išvyksta, užsiima kažkuo, tiesiog– dingsta. Kaip dažnai taip įvyksta su pačiais geriausiais vaikystės draugais! Jie tarsi nueina lauku į miglotas tolumas... Leiskite draugui taip iškeliauti. Jis nepamiršo tavęs, tiesiog jūsų abiejų gyvenimuose dabar kiti etapai – juk mes visi keičiamės –, padėkokite jam mintyse, kad buvo kartu.
Draugas – tai tas, su kuriu nebūtina susiskambinti kasdien, bet kurį jauti, kad jis yra, kurio pasiilgsti, ir darosi gera nuo to pajutimo, nuo to ilgesio... o jei labai norisi surasti nutolusį draugą, pamėgink. Tam yra daug priemonių – facebook‘as ir t.t. Kas žino, gal atgims ne senoji draugystė, o užsimegs visai naujas, daug brandesnis ryšys.
Nebijok išsiskyrimų, liūdesio ar naujų atradimų. Tuo ir žavus gyvenimas....Nebijok GYVENTI.
klajūnė

2011-11-23 18:34:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vaja

Sukurta: 2012-07-20 16:52:46

Ačiū

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2011-11-24 00:12:41

Tiesos yra.Ji teisinga, bet tai ne kūryba, o gražūs pamokymai ir už juos ačiū.

Vartotojas (-a): Laukinė Obelis

Sukurta: 2011-11-23 22:41:44

Šiais laikais labai populiaru leisti knygas: "Visos mergaitės gali būti princesės", "Kaip tapti laiminga", "Kas yra geras tėvas", "Dukros ir motinos" etc. Tai vat šis tekstas irgi galėtų sėkmingai ten įsipaišyti. Ir žmonės turbūt tokią knygą pirktų, daugiausia dovanoms, ypač jei dar gerų iliustracijų būtų įdėta. Bet ką mums tokie tekstai duoda? Estetinį pasitenkinimą? Netikiu. Padeda tapti geresniais draugais? Irgi abejoju.
Žmones galima paveikti per širdį, per jausmus, o ne kalant plaktuku per galvą. Tokia mano nuomonė, su ja, žinoma, galima nesutikti.

Anonimas

Sukurta: 2011-11-23 19:14:00

Ne tik savęs, ir draugo galima paklausti: kodėl vis dėlto jis taip padarė...
Toks rudens saulės nušviestas tekstas :)