Mes tylim.
Abu.
Išpažindami tiesą,
Kad žodžio vienintelio mudu pritrūkom.
Kažkiek pretenzingi,
Atsainūs,
Atvėsę –
Tik nuodėmės lašą
Palikę ant lūpų.
Staiga išblaivėjom
Ir galvos neplyšta –
Ne orgijos būta,
Šėliota saikingai.
Svarstyti griežtai atsisakėm, kas vyksta –
Lyg ko neminėsi,
Tas amžiams pradingo,
Lyg bučinio karšto
Išdegintą ženklą
Sapnai neprivers iki riksmo skaudėti,
Lyg meilės abudu nusprendę išvengti.
Atradę,
Tačiau nesupratę, kur dėti?