Bet kokiu atveju tai yra originalu. Man ypač patiko, kad ir augalai, ir dūmai panašūs į Tave. Tokia nuotaika arba tokia Jo nuotaika... Šiandien žž pajutau judesį.

man labai patiko, žavu.

Turinys yra.
Deja forma ir raiška nelabai atitinka poetinio teksto reikalavimus. Įžvelgiu daugiau prozos bruožų. Pagalvokite apie tai.

Beje perspėju, kad po komentarais po kūriniais susirašinėti negalima, žr. Taisyklės. Tai galima padaryti naudojant privačių žinučių funkciją.

VALIO!

Kiekvienas turim SAVO matymą, mąstymą, tikėjimą, tiesą, tu pačiu ir būtį. Ir netikrumą ar tikrumą toje būtyje. Nuo tikėjimo tai priklauso. Tikra tai, kuo tiki, o tikėti verta tik tuo, ką pats patiri...

taip, čia minčių mišrainė. O Jūs gal minčių karbonadais mąstot? Nieko negaliu padaryt, kad man tokios mintys "mandros" ateina ir dar iš jų būtent tokia mišrainė susimaišo.
O jei rimtai, tai niekada nerašau mąstydama. Tai tiesiog šiaip mintys, kad ir gatve beeinant ir stebint aplinką kylančios asociacijos, vaizdiniai. Aš, galima sakyt, net knygų neskaitau, neskaitau ir poezijos beveik, o tuo labiau "mandrumų" kažkokių tikrai negaudau.

"Panaikinčiau savo būtyje netikrumą" - tarsi yra ar būtų "sava būtis", priklausoma nuo Jūsų norų,
pavaldi Jums, ir kaip ji "gali būti netikra" ar "tikra", ji esti, net į "nebūtį" projektuojame iš estinčio,
iš esamo. Būtis - visuotinė, o formų - įvairovė, kokybės įvairovė - individų įvairovė ir jų netapatumas, vienkartiškumas. Būtis Jums tik žodis, todėl ir elgtis galima kaip su žodžiu. Viskas tėra žodis, abstraktybė, viskas prilygsta niekiui - žmogaus proto konstruktas.
O apie JI nesumeluotai ir nuoširdžiai. Sėkmės Jums.

sugraibstytų minčių mišrainė net ir savame komentare-...tam, kad kiekvienas iškeltų niekada neišky-
lančius klausimus,, ... ???
Kuo mandraiu, tuo...

Gerai, kai poezija dvelkia vėju ir neturi ribų - tada ji jaunatviška.

Nebandysiu komentuoti, ko neišmanau, tik pasakysiu, kad man šis poetinis tekstas labai patiko. O ypač akcentai: "Vien švelnaus vėjo plevenimas plaukuose", "Atmintis – niekas.
Bet gerai, kad daug ką atsimenu", "Mes galim save palygint beveik su betkuo. Ir kitus. Viskas yra viena" - kažkas panašaus į Majos šydo atidengimą, atskirties tarp savęs ir kitų panaikinimą, jūra viename jos laše, E.M.Remarko "Juodojo obelisko" ir H.Hesės "Stepių vilko" santrauka į keletą eilučių.

kam viską dėliot į stalčiukus? Čia juk ne matematika :) Čia viskas abstraktu. Tam, kad kiekvienas iškeltų sau (galbūt) niekada neiškylančius klausimus ir (galbūt) rastų atsakymą.

Panašu į prozą stulpeliu.

Palyginimas vienyje? Reliatyvo neiginys?
Abejonė žinojimu?