Paranoja grąžina mane į mano vardą,
Prisega padirbtą klasišką lipdukėlį ir
Suteikia draudimą. Ar galit patikėti, kad
Patekus į vaistažolių turgų išsirinkčiau
Tik medaus statinėlę, o lydyto metalo
Vėriniai manęs nejaudina?..

Sekanti vada, eilinė generacija, vos
Ne laineris su neįtikinančiom grandinėm
Denyje, suarto arklio kanopos ir dar –
Monetų kalikas, apsikarstęs pigiom odos
Išnarom.

Pas mus ir liūtys kitokios, pas pamotes
Našlaičiai traukia, iš motinos kartais pabūgę
Perperka pieną ir sulieja viską į tą patį
Skatiką pas eilinį uždarbiautoją.

Krivis be griaustinio, su visu atsidusimu
Išsako tvirtą maldą Žemynai ir, paduodamas
Ranką į Gabijos gniaužtus, kartais ilgai stebi
Laužą, kartais trumpai nužiūri vaidilutes.

Moteriškė, tarkuojanti morkas, dar viena
Molio drėbynių dirbtuvė, ir aš vėl giliai
Pasineriu į savo paranoją, atrodo, tu čia buvai,
O šiuo metu – už ribos, prie didžiosios
Kupolės, prie didžiosios kupolėlės.