Kasnakt dievų prašau,
Kad jie mane išsaugotų,
Ir auką rankose –
Erškėtrožę laikau.
Spyglius jaučiu net sieloj,
O mano du keliai
Į vieną storą kasą susipynė.
Jau horizontas netoli –
Tik per toli tėvynė,
Ir žodis tyloje uždus
Lyg kilpoj pasikoręs.
Jei neištversiu, – dovanok,
Tik neišplėšk erškėtrožės
Iš rankų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-19 22:43:12
labai subtiliai ir ilgesingai ir aš tokį patį ilgesį jaučiu, retai būnu namie.