Būties tamsoj neieškau sau žibinto -
Apšviečia kelią mudviejų aistra,
Į ją svajonių žvaigždės iš aukštybių krinta,
Bet ji kaip angelas - kukli ir paprasta.

Kas nuo dangaus, nebūna nuodėminga.
Mus išlukštenti - Dievo planuose.
Atradus meilę širdys neužminga
Net po velėnos priedanga vėsia.

Ant staktos šiepias išrantytas ženklas -
Po pilną sprindį stiebėsi vaikai.
Nors moters jėgos rodos tokios menkos,
Kelis gyvenimus nešu dabar lengvai.

Jei koks raumuo nuo įtampos suvirpa,
Atšildau jį pilnatvės spinduliais.
Erdvė matuojama  tiek kylant, tiek ir krintant,
Kada šviesu, ją nesunku įveikt.

Dar atminty žarijų indas kupa
Net ir tada, kai uždarai duris.
Aš negaliu savęs gailėt ir klūpot -
Turiu sudegt ir mudu išbarstyt.