Tik nereikia sakyt, kad neverta,
Aš ne pasakas sekti gimiau.
Jei mylėt vienąkart lemta,
Aš Tave jau tada pamilau,
Kai manęs dar nebuvo, vaikeli,
Sakydavo tyliai mama,
Nors sakyti jai to nereikėjo,
Nes pati aš sakydavau, vaike,
Kodėl mes taip greitai užaugam,
Kodėl mes tokie laikini,
Kai skubam mylėt ir pamiršti -
Iš tikrųjų mes einam į kalną.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Taviespi
Sukurta: 2011-12-04 01:50:33
Ačiū. Gaila.
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2011-12-03 23:57:35
nesuvaldyta ritmika.pirma eilutė gėris
Anonimas
Sukurta: 2011-11-16 08:57:24
proza...iš tikrųjų.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-15 18:13:10
Sklandu, bet nieko naujo. Jei rašote tik sau (išlieti mintis popieriuje/ekrane, praleisti laiką) nieko blogo, bet jei manote, kad kažkas čia atras literatūrą - tuomet liūdniau...