Užduotyje su kintančiais nežinomaisiais
Ieškoti reikia dydžių pastovių.
Ramybę teikia tai, dėl ko šypsaisi,
Dėl ko nebesvarstai, ar žūt, ar būt,
Kas neskausmingai jausmą atidaro
Iki svaiginančių aukštybių ir gelmių,
Kas gali tapt užuomina į žarą,
Kai tu krataisi nuosavų velnių.
Kas kraujui randa mažą naują būstą
Ir amžinybė mirksny atvira,
Nes aplinkybės visos tau paklūsta,
Kai vyksmo esmę sugebi suprast.
Tai teikia jėgą, ryžtą, aistrą, viltį,
Tai tuščią dubenį pripildo su kaupu,
Tai - it palaima sutrupėt į smiltis,
Tačiau netapti užmirštu kapu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2011-11-16 23:08:03
...už mane viską pasakė Žiogas.
Skaitytojas pasilieka lūkestyje...
Anonimas
Sukurta: 2011-11-16 17:05:35
Tai teikia jėgą, ryžtą, aistrą, viltį — šiuos žodžius ir apskritai viską, neįtikėtinai taikliai pakomentavo Žiogas, o minėti žodžiai skamba lyg iš skautų dainelės.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2011-11-16 00:16:45
Na, gal aš neteisus, bet žodžiais kitais čia kaip ir nelabai ką parašysi... Galima, bet esmė kis. Mano galva, tai yra visai kitokio tipo eilės, nei kai kas galvoja. Bet gal aš klystu...
Vartotojas (-a): Laukinė Obelis
Sukurta: 2011-11-15 22:43:40
Daug artimų minčių, bet jos, kaip ir Žiogas sako, supakuotos į nevisai patrauklų rūbą, norėtųsi, kad deklaracijos būtų pakeistos išgyvenimais, pajautimais.
Vartotojas (-a): Manęs čia nėra
Sukurta: 2011-11-15 21:06:53
o man patinka :)
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-15 18:41:44
Daug įdomiau būtų ne skaityti žodžius "jėgą, ryžtą, aistrą, viltį", o gauti galimybė pažvelgti į juos taip, kaip žvelgia lyrinis subjektas.
Eilėraštis - erdvė minčiai, mintis - erdvė žodžiui. Leiskite žodžiui pasirodyti, koks jis yra, gali būti netikėtas/pažįstamas/mielas/naujas. Dabar viskas - tik nudėvėtos formos.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2011-11-15 17:17:17
...tikra tiesa...to skausmo užtektinai...