Santrauka:
Galima išeiti su nostalgija, galima išeiti su pykčiu. Esmė ne tai, kad išėjo, dėl ko išėjo, esmė – ką galvojo, ką kalbėjo išeidami, išėję... Čia tartum atsakas į vakarykščią Skroblo eilėraštį. Skiriu emigrantams.
Išėjo – pareiti nedrįs,
Laimingi, nes duonos surado.
Vis kaišios liežuvį vedlys,
Per pievą nušliaužus gyvatė.
Paliko žolėj tik šliūžė –
Tai takas be teisės sugrįžti.
Išsprogusios akys niežės
Pro baltymus žvelgiant be vyzdžių.
Raudos rasomis dobilai,
Nes saulę išgėrė balandos.
Ir upės tekės atbulai
Išplovusios artimą krantą.
Paniekinti kryžiai supūs,
Net marmuras pleišės nuo šalčio –
Išėjo pamiršę kapus,
Išėjo tarytum nekenčia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2011-11-17 19:01:48
gerai, kad ir apie tai pagalvojama... Trečias stiprus ir paskutinės dvi eilutės - labai teisingos, sakyčiau... Visa kita-matyt, kiekvienam savaip. Sudėtinga tema :)
Vartotojas (-a): nenumeruojant
Sukurta: 2011-11-15 20:46:15
super
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2011-11-14 21:28:38
puikiai!
jungiuosi prie šios temos:))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2011-11-14 12:50:57
Išėjo- ką padarysi. Žuvis -kur giliau, žmogus-kur geriau
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2011-11-14 12:20:50
Išėjo – pareiti nedrįs,
Laimingi, nes duonos surado.
...dėl pirmos eilutės suabejočiau...antrai - pritariu...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2011-11-14 09:25:01
Įdomiai perteikta, originaliai.