Būk. Nes ji negali niekur eiti.
Lik. Nes niekas jos nelaiko. Nėra nuo ko bėgti. Šįkart. Nebent nuo savęs. Savęs kuklios. Savęs bejėgės. Savęs - kančios. Ir va. Ji išėjo. Netrenkė durimis, nes nebuvo, kas išlydi. Gal liausiesi gailėjusis savęs? Dieve, juk paprasčiau bus.
Netolygus kvėpavimas.
Tu girta? Nes atrodai.
Prisiminimas.
Dink.
Cigaretės. Ji neberūkys. Norėtų? Pasiilgo? Ne. Jai patiko atmosfera. Priklausomybė. Nes pati juk niekam nepriklauso. Ji net gėrė per mažai, kad priklausytų AA. BB. CC ir visos kitos raidės. Siena. Užrašas. Innocent. Įkvėpia.
Ji rangosi. Kaip personažas ji niekinga. Ji mato bibliją ant sienos. Ten žodžių. Nusprendusi, kad niekada joks vyras neatkreips į ją dėmesio, pasižadėjo būti dėstytoja. Gal geriau, nei tiesiog senmergė su kate. O katę ji nori turėti. Įdomūs akiniai. Ant kiekvieno žmogaus šešėliai. Jos veidas baltas kaip bulvių žiedai. Nors ji matė violetinių.
Rankinėje sausainių pakas. Ne dėl to, kad skanu, dėl to, kad nelabai yra ką valgyti. Dėl to, kad skanu. Ji prašo save kuo mažiau jo naudoti, Pakeičiau raštą.
Nelengvas rašiklis. Sunkėja su kiekviena strėle paleista vėjais.
Būk. Ataidi. Koltonas. Sukurti vertę pirkėjui. Kur jai ta pavardė girdėta? A. Prisiminiau.
Je suis le chemin, la verite et la vie. Tai jai sako vidutiniškai. Galbūt ten krematoriumas. Ji įsivaizduoja, kad anąpus gatvės degina žmones.
O tiek šviesos aplinkui. Viršuje dega lempelė.
Būk. Sako sąžinė. Eik. Sako bėgėdė. Nepatogu. Aš žinau, kad ten pilsto vyną. Bet kėdės sukrautos viena ant kitos. Ruduo. Ir jai liko nedaug. Nes liga ateina nepastebėta.
Ji žino, ateis. Kraujyje teka liga. Ja sirgo ir serga. O jei ir miegos, ji nenori būti motina. Nenori, kad ją perimtų kiti. Gaila būtų matyti, tokius kaip ji.
Bailius. Žemės ieškančius. Oro nerandančius. Sielą graužiančius kaip išbadėjusios laukinės pelės. Ji vėl pakeitė raštą.