Aš ateisiu – ne vėju, ne saule,
Gal sugrįšiu, kaip grįžta gandrai.
Ne daina, bet melodija skamba,
Net atsiliepia aidu toli.
Aš nuskrisiu į dangų, į žvaigždę,
Pamatysiu tave tarp sapnų.
Pusnyse, žieduose, krūvoj lapų
Mylėsiu ramybėj kalnų.
Aš ieškosiu, kol rasiu tą tylą,
Kurioje sėdėjom kartu.
Ateisiu – ne vėju, ne saule,
Sugrįšiu, kaip sugrįžta gandrai.
Ateisiu – ne vėju, ne saule,
Sugrįšiu, kaip sugrįžta gandrai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2011-12-19 22:58:56
Rimavimas būtinas ir dainai - tokia mano nuomonė ir jos nekeisiu.
Vartotojas (-a): agnete1994
Sukurta: 2011-11-07 17:52:06
juk dainai nebūtinas rimavimas
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2011-11-05 08:16:06
Ištrinčiau - Aš - gražiau skaitosi. Pritariu Žiogui: trūksta jaunatviškumo.
Tos dvi besikartojančios eilutės labai stipriai kabina: jos itin prasmingos ir turtingos.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-05 00:15:05
Parašėte lyg būtumėt ne agnete1994, bet agnete1904. Kur jaunatvė? Kur originalumas? Kur jūs pati?