Vėl Vėlinės prilenkia vakarą
Prie žemės, prie žemės visai --
Su lapais nukritusiais šnekame
Ir su žvaigždėmis aukštai --
Pro ašarą, tylumą gilią
Prasišviečia tolių sparnai --
Ir viskas graudžiai taip pakilę,
Ir viskas taip balta tenai
Prisiliečia žiedlapiu snaigės --
Rasoja žvaigždynų vėsa
Į jūras, į jūras... jos baigias,
Kai išneria saulė visa,
Vėl nusiprausus gyvenimu --
Nuogu pakelių berželiu,
Lapkričio vėjų genamu,
Kuriuo apsisiausti galiu --
Vėl Vėlinės prilenkia vakarą
Prie žemės, prie žemės visai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): PelėdaitėS
Sukurta: 2011-11-01 23:12:27
Pro ašarą, tylumą gilią... viskas taip graudžiai pakilę.
Šių dienų nuotaika ir rimtis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-01 00:36:25
Rimavimas irgi trapus.
Vėl vėlinės prilenkia vakarą
Prie žemės, prie žemės visai » labai taiklu.
Vėlines "padidinau" aš.
Anonimas
Sukurta: 2011-10-29 20:53:06
uždekime žvakutes, sušilsime, )
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2011-10-29 13:45:01
Tyras prisilietimas...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2011-10-29 09:44:06
Vėl vėlinės prilenkia vakarą
Prie žemės, prie žemės visai.
Šiose eilutėse begalinė meilės trauka...