Sudegęs laikas greitai kilo,
Nespėjom jo liepsnos užpūst,
Pavirtęs pilka pelenų mase,
Į orą dūmais virto.
Užvėrę praeities šydu,
Palikom atminties vaizdus:
Žavias akimirkas laimingas,
Vaikščiones šaltos nakties.
Pavirto viskas dūmais,
Išvaikė vėjas į šalis,
Šaltom prisiminimų snaigėm,
Tikiuosi, nebelis.
---------
2011-10-19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2011-11-01 00:48:23
Snaigėmis nelyja.
Vartotojas (-a): VejantisVėją
Sukurta: 2011-10-29 20:40:54
>"Ar pats galit paaiškinti metaforą kylantis sudegęs laikas?"
O ką nori, kad čia aiškinčiau? Kurio iš komponentų nesupranti - kilimo ar sudegusio laiko?
Vartotojas (-a): Giltinė
Sukurta: 2011-10-26 01:02:01
Ritmo man asmeniškai nėra tvirto, jei būtų, gal labiau įstrigtu atmintyje.
Vartotojas (-a): Himmel
Sukurta: 2011-10-25 23:44:20
Vietoj "vaikščiones" rinkčiausi "pasivaikščiojimus" arba tiesiog "akimirkas". Estetiškiau skamba.
Eilius kaip eilius.
Tiesa, pabaiga patiko labiausiai.
Gan paprasta, to ir užtenka.