Jau paleiski, poezija , - nekirbink subliuškusio siausmo ,
Nekalbėk naktimis man į ausį visokių niekų -
Neišprausi takų ir visų pašinų neišrausi,
Nesumažinsi dievo ir nesulaikysi velnių.
Teginiais nepapuoši išlindusio laukan neigimo,
Tik apsiūsi kraštus apdraskytų senų kailinių.
Tik kartosi žodžios tuos pačius, kol eilutės užkimę
Nebeteks gyvasties ir nutilusios bėgs iš namų.
Nors paleiski trumpam, kol dar vakaras tarpsta ir gelia -
Juk seniai naktimis nemačiau nesapnuotų sapnų,
Jau išeik pas kitus, kurie turi ryškių idealų
Ir dar tiki, kad glausies ir guosdama gydysi Tu.